1 Corinthians 9:14 – reikšmė

Ką tai reiškia

Paulas sako, kad tiems, kurie skelbia Gerąją Naujieną, pagal tai, ką jis čia rašo, turi būti pragyvenimas iš to paties skelbimo. Jis ginasi nuo tikimybės, kad koks nors žmogus gali jam nepriklausyti. Šis argumentas remiasi tuo, kad darbininkas yra verta savo algos, ir ankstesnėje eilutėje Paulas pateikia pavyzdžius iš kareivių, ūkininkų ir ganytojų. Svarbu, kad jis pats teigė, jog šios teisės nesinaudojo, dirbdamas savo rankomis, kad nebūtų kliūčių Evangelijai.

Šiandienai

Šiandien tai skamba labai artima klausimams apie tai, ar kūryba, mokymas ar pagalba kitiems gali būti apmokama. Pavyzdžiui, bažnyčios ar bendruomenės savanoriai dažnai dirba be atlygio ir pavargsta, o kunigai, katechetai ar socialiniai darbuotojai kartais gyvena labai kukliai, nors jų darbas užima visą laiką. Kartu verta pripažinti įtampą: kai tikėjimas tampa verslu, kyla pagunda parduoti tai, kas turėtų būti dovana, o kai žmonės dirba tik iš idealizmo, jie gali išsekti ar nebeturėti iš ko gyventi. Paulo mintis paprasta: darbas turi būti įvertintas, bet ir neturi būti naudojamas kaip prievarta ar spaudimas.

Įsidėmėti

Pagalvok, kokia tavo veikla ar talentas yra verta atlygio, ir kaip galėtum ją įvertinti be gėdos ir be kaltės.