Ką tai reiškia

Pranašas Jeremijas meldžia Dievą, kad nepasigrąžintų nuo žmonių dėl savo vardų saugumo — dėl savo reputacijos ir pažadų, kuriuos jis davė. Tai iš esmės prašymas: „Atmink, kad tu pažadėjai mums. Neprisidek prie savo paties pasityčiojimo, mes vis dar tavo žmonės.

Šiandienai

Šiandien tai skamba kaip prašymas iš širdies žmogui, kuris jaučiasi apleistas. Gyvename pasaulyje, kuriame žmonės dažnai jaučiasi nevažios, atmesti socialinėje žiniasklaidoje, darbovietėje, šeimoje. Jeremijaš čia neatimtinai sako: net jei tu jautiesi nuvertęs, net jei atrodo, kad Dievas toli — jo žodis lieka. Jo pasižadas lieka. Tai nėra apie mūsų vertę, kuri nuo to keičiasi, bet apie jo nepakitusią atsakomybę. Šiuolaikiniam žmogui tai reiškia: jei esi perimtas, jei jautiesi nepastebimas, vis dar yra kažkas daugiau nei tavo perimtumas.

Įsidėmėti

Kai jautiesi atmestas, galvok ne apie tai, ar tu esi vertas, o apie tai, ar yra kažkas ar kažkas, kuris niekada neatidėjo savo žodžio, nepaisant tavo nuovargio.